Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius užsibrėžė surinkti lygiai trylika tuzinų velnių — 169. Šiandien jų muziejuje per tris tūkstančius.
Viskas prasidėjo 1906 metais nuo dovanos: pirmąjį velniuką dailininkui padovanojo rašytojas kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Žmuidzinavičius — rimtas tapytojas, vienas lietuvių dailės patriarchų — pokšto dėlei nusprendė surinkti „velnio tuziną velnio tuzinų“: trylika kartų po trylika.
Planas žlugo greitai — ir laimei. Velniai plaukė iš visur: draugai vežė iš kelionių, nepažįstami siuntė paštu. Kolekcija peraugo šimtus ir nesustojo.
Lietuvių tautosakoje velnias — ne siaubo, o ūkiška figūra: kvailokas, apgaunamas, dažnai pralaimintis prieš gudrų kaimietį. Todėl ir kolekcijoje daugiausia ne baisybės, o charakteriai: velniai muzikantai, velniai kortuotojai, Užgavėnių kaukės, liaudies meistrų droždiniai.
Yra ir aštresnių darbų — bene garsiausias vaizduoja Hitlerį ir Staliną, šokančius velnių šokį virš Lietuvos. Liaudies humoras čia susitinka su istorine atmintimi.
Tai retas atvejis, kai muziejus gimė iš asmeninio pokšto — ir tapo rimta etnografijos kolekcija. Velnių ekspozicija atsidarė 1965 metais, o greta įrengtas dailininko memorialinis namas. Šiandien fonduose — daugiau nei 3000 velnių iš maždaug 70 pasaulio šalių: nuo lietuviškų droždinių iki japoniškų kaukių.
A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (Velnių muziejus) — V. Putvinskio g. 64, Kaunas, priešais Nacionalinį M. K. Čiurlionio muziejų. Tai jo padalinys — abu patogu aplankyti per vieną dieną.
Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį įėjimas nemokamas.
Kur pamatyti gyvai: A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (Velnių muziejus) · Kaunas