Rūmai, kurių nebuvo du šimtus metų: Valdovų rūmų sugrįžimas

Katedros aikštėje stovi rūmai, kurių tavo proseneliai matyti negalėjo: du šimtus metų šios vietos Vilniaus panoramoje tiesiog nebuvo.

Žemutinės pilies teritorijoje valdovų rezidencija augo nuo XV amžiaus: Aleksandro Jogailaičio gotika, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos renesansas, Vazų barokas. XVI amžiuje čia veikė vienas prabangiausių dvarų šiame Europos regione — su biblioteka, gobelenų kolekcija ir viena pirmųjų operos scenų į šiaurę nuo Alpių.

Nugriovimas

Rūmus nusiaubė XVII amžiaus vidurio karas su Maskva — rezidencija nebeatsigavo. O XIX amžiaus pradžioje carinė administracija liepė griuvėsius nugriauti ir išparduoti statybinėms medžiagoms. Iš valstybės širdies liko tuščia aikštė: ją matė visos kartos iki pat mūsų laikų.

Sugrįžimas

Atstatymo idėja subrendo kartu su nepriklausomybe. Archeologai dešimtmečius tyrė rūsius — rasta dešimtys tūkstančių radinių, nuo koklių iki papuošalų. Atstatyti rūmai duris atvėrė 2013 metais; požemiuose eksponuojami autentiški pamatai — galima stovėti ant XV amžiaus mūro.

Sprendimas atstatyti buvo ir tebėra diskutuojamas: dalis architektų ir istorikų laikė jį pernelyg drąsia rekonstrukcija. Bet muziejus atsakė turiniu — ekspozicijos apie LDK valdovų kasdienybę, radiniai iš kasinėjimų ir atkurti reprezentaciniai interjerai šiandien yra vienas lankomiausių Vilniaus objektų.

Kur pamatyti

Nacionalinis muziejus LDK Valdovų rūmai — Katedros a. 4, Vilnius, prie pat Katedros ir Gedimino kalno.

Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį nuolatinės ekspozicijos nemokamos.

Kur pamatyti gyvai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai · Vilnius