Kauno senamiestyje stovi namas, kuriame gyveno kunigas, rašęs eilėraščius. Tie eilėraščiai tapo dainomis, o dainos — tautos atmintimi.
Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932) — kunigas, profesorius, prelatas. Ir kartu — poetas, kurio rinkinys „Pavasario balsai“ tapo lūžiu lietuvių literatūroje: skambi, muzikali, tautos atgimimą šaukianti poezija. „Lietuva brangi“, „Trakų pilis“, „Kur bėga Šešupė“ — šie tekstai dainuojami iki šiol, dažnai net nesusimąstant, kas jų autorius.
XVIII amžiaus rūmus Kauno Rotušės aikštės kaimynystėje Maironis įsigijo ir juose gyveno nuo 1910 metų iki mirties 1932-aisiais. Čia jis dėstė, priiminėjo svečius, rašė. Namuose išliko autentiška aplinka: poeto darbo kambarys, svetainės, asmeniniai daiktai ir biblioteka.
Jau 1936 metais namuose atidarytas muziejus, ilgainiui išaugęs į Maironio lietuvių literatūros muziejų — pagrindinį lietuvių literatūros istorijos muziejų šalyje, pasakojantį ne tik apie Maironį, bet ir apie visą rašytojų kartų grandinę.
Yra kažkas labai tikslaus tame, kad literatūros muziejus gyvena poeto namuose: literatūra čia ne stenduose, o kambariuose, kuriuose ji buvo rašoma. Maironio kabinetas su rašomuoju stalu — vienas tų muziejinių kampų, kur praeitis jaučiasi fiziškai.
Maironio lietuvių literatūros muziejus — Rotušės a. 13, Kaunas, pačiame senamiesčio centre.
Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį nuolatinė ekspozicija nemokama.
Kur pamatyti gyvai: Maironio lietuvių literatūros muziejus (Maironio namai) · Kaunas