Lėktuvas, kuriam pritrūko 650 kilometrų: „Lituanicos“ relikvijos Kaune
1933 metų liepą du lietuviai išskrido iš Niujorko į Kauną mažu oranžiniu lėktuvu. Atlantą jie įveikė. Namų nepasiekė.
Steponas Darius ir Stasys Girėnas — JAV lietuviai, lakūnai, už savo ir išeivijos suaukotus pinigus nusipirkę šešiavietį „Bellanca“ lėktuvą ir perdirbę jį transatlantiniam skrydžiui. Lėktuvą pavadino „Lituanica“.
1933 metų liepos 15 dieną jie pakilo iš Floyd Bennett aerodromo Niujorke. Be radijo. Be parašiutų. Su žemėlapiais, kompasu ir kuro atsargomis, apskaičiuotomis iki kilogramo.
37 valandos ir 11 minučių
Atlantą „Lituanica“ perskrido sėkmingai — audrose, be navigacijos pagalbos, nakties tamsoje. Įveikta 6411 kilometrų. Iki Kauno, kur jų laukė minia, liko apie 650. Liepos 17-osios naktį lėktuvas sudužo tuometinės Vokietijos teritorijoje, ties Soldinu. Abu lakūnai žuvo. Katastrofos priežastys iki šiol diskutuojamos.
Žinia sukrėtė Lietuvą: laukimo šventė virto gedulu. Lakūnų palaikai iškilmingai grąžinti į Kauną, o skrydis — nepaisant tragiškos pabaigos — įėjo į aviacijos istoriją: pagal įveiktą atstumą be nusileidimo jis buvo tarp geriausių to meto rezultatų.
Kuo mus užkabino ši istorija
Vytauto Didžiojo karo muziejuje „Lituanicos“ salė veikia nuo pat muziejaus atidarymo 1936 metais. Čia eksponuojami tikri lėktuvo likučiai — sulankstytas variklis, apdegusios konstrukcijos dalys — ir asmeniniai lakūnų daiktai. Tai vienas emociškai stipriausių muziejaus kampų Lietuvoje: daiktai, kurie beveik parskrido namo.
Kur pamatyti
Vytauto Didžiojo karo muziejus — K. Donelaičio g. 64, Kaunas. „Lituanicos“ memorialinė salė — nuolatinėje ekspozicijoje.
Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį įėjimas nemokamas.