Ant kalvos prie Molėtų į dangų stiebiasi bokštas, tarsi nusileidęs iš mokslinės fantastikos. Tai muziejus, kuriame eksponuojamas ne daiktas, o žmogaus santykis su dangumi.
Etnokosmologijos muziejus gimė šalia Molėtų astronomijos observatorijos, įkurtos septintajame dešimtmetyje toli nuo miestų šviesų. Mokslininkai, dirbę prie teleskopų, pastebėjo paprastą dalyką: lietuvių kultūroje dangus visada buvo ne tik tyrimo objektas, bet ir pasaulėžiūros pamatas.
Taip 1990 metais atsirado muziejus, jungiantis, atrodytų, nesujungiamus dalykus: liaudies mitologiją apie Saulę, Mėnulį ir Paukščių Taką — ir šiuolaikinę astrofiziką. Patys įkūrėjai šiam laukui apibūdinti pasiūlė terminą „etnokosmologija“.
Ekspozicija pasakoja, kaip dangaus kūnai gyveno lietuvių dainose, kalendoriuje, ornamentuose ir sodybos architektūroje — ir kaip tą patį dangų šiandien stebi teleskopai. Virš miško iškilęs apžvalgos bokštas su futuristine „kosmine“ viršūne tapo muziejaus simboliu.
Vakarais muziejus rengia dangaus stebėjimus pro teleskopą — dėl jų verta planuoti atskirą kelionę ir pasitikrinti tvarkaraštį muziejaus svetainėje.
Muziejus prisistato kaip pirmasis tokio profilio pasaulyje — ir sunku su tuo ginčytis: analogų, kur etnografija susitinka su astronomija po vienu stogu, rasti nepavyks lengvai. Tai vienas originaliausių Lietuvos muziejų — ir viena geriausių vietų šalyje pamatyti žvaigždėtą dangų.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus — Kulionių kaimas, Molėtų rajonas (apie 70 km nuo Vilniaus). Patogiausia atvykti automobiliu.
Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį nuolatinė ekspozicija nemokama; naktiniai stebėjimai — atskira mokama programa.
Kur pamatyti gyvai: Lietuvos etnokosmologijos muziejus · Kulionys (Molėtų r.)